Žemaičių alkas

Viešėdami Šventojoje būtinai apsilankykite Žemaičių alkoje, įsikūrusioje ant kopos netoli sveikatos centro „Energetikas“, Jonpaparčio gatvės pabaigoje.

Tai 1998 m. atstatyta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV a. stovėjusia ant Birutės kalno Palangoje.

Atstatant pagonišką šventvietę, Žemaičių alkoje buvo pastatyti tautodailininkų išdrožinėti mediniai stulpai, kiekvienas jų atitinka baltų mitologijos dievų ir deivių vardus:

Perkūnas, Aušrinė, Žemyna, Austėja, Ondenis, Patrimpas, Patulas, Velnias, Leda, Saulė ir Mėnulis.

Saulei leidžiantis į jūrą, žvelgiant į stulpų metamų šešėlių išsidėstymą galima apskaičiuoti iš pagonybės laikų atėjusias kalendorines šventes. Dabar čia švenčiamos pagoniškos šventės.

Žemaičių alkas, tai religinę ir astronominę reikšmę turintis statinys ant kopos, sudarytas iš 12 ąžuolinių stulpų.

Alko stulpai įkasti taip, kad pagal saulės metamus šešėlius būtų galima nustatyti baltų kalendorines šventes.

Jie sukurti pagal originalų dr. Rimutės Rimantienės archeologinių ekspedicijų metu atrastą 2 m. aukščio medinį stulpą su jame išskaptuota pelėdos bruožų turinčia deivės kauke. 

Šis statinys ant kopos Žemaičių kultūros draugijos Palangos skyriaus pastangomis buvo įrengtas 1998 m. pagal archeologų aptiktą viduramžių (XIV-XV a.)

Palangoje ant Birutės kalno buvusios dangaus šviesulių stebyklos statinio tyrimų duomenis.  

Tautodailininkų išdrožti ir su baltų dievais kurybiškai susieti stulpai skirti: Perkūnui, Aušrinei, Žemynai, Austėjai, Ondeniui, Patrimpui, Patului, Velinui ir Ladai.

Dvylika ąžuo­li­nių stul­pų ant ko­pos  su­sta­ty­ti re­mian­tis Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus ar­cheo­lo­go Vla­do Žul­kaus at­lik­tų Bi­ru­tės kal­no ty­ri­nė­ji­mų me­džia­ga.

Jie įrengti taip, kad saulei leidžiantis į jūrą, pagal stulpų metamus šešėlius galima nustatyti pagrindinių kalendorinių švenčių dienas –

Rasas, Gandro dieną, Užgavėnes, Kalėdas ir kt.

Čia pagoniškas šventes rengia senosios baltų kultūros ir religijos entuziastai, švenčiamos deivės –

Mildos (gegužės 13 dieną ), Rasos (birželio 22 dieną), Lygiadienio (kovo 22 dieną) šventės. 

Jorės (balandžio 23 dieną) šventė vadinama Palangos pagonių švenčių švente, 

kuri patraukia dėmesį ritualais bei apeigomis

(jų metu yra aukojamos gintaro dulkės, metant jas į laužą ir mintyse linkint ko nors gero ar išsakomi slapčiausi norai).

Žemaičių alka Šventojoje įrengta ant kopos, aplinkui gražus kraštovaizdis. 

Spėjama, kad Žemaičių alkos vietoje yra stovėjusi Elijos gyvenvietės medinė bažnyčia. 

Kęsgailos įsakymu bažnyčia esą buvusi perkelta ant Birutės kalno.

Žemaičių draugijos Palangos skyriaus nariai, 1998 metais įrengę šią alką (skulptūrų architektas S. Manomaitis), švenčia čia pagoniškas šventes