Parodos atidarymas „Tarpukario Palanga Gerardo Bagdonavičiaus akimis“

Šiais metais minime unikalaus menininko Gerardo Bagdonavičiaus 125-ąsias gimimo metines ir ta proga Palangos kurorto muziejus š. m. birželio 5 d. 16 val. kviečia atvykti į fotografijų parodos „Tarpukario Palanga Gerardo Bagdonavičiaus akimis“ atidarymą bei pažvelgti į tarpukario Palangą jo akimis.

Gerardas Bagdonavičius (1901–1986) – išskirtinis Lietuvos menininkas, kurio kūrybinė veikla stebina savo platumu ir universalumu. Jis – grafikas, fotografas, scenografas, vienas iš ekslibriso pradininkų Lietuvoje, vienas pirmųjų lietuvių dizainerių, kino aktorius, pedagogas, kraštotyrininkas, spaudos korespondentas, kolekcininkas. Menininko kūrybinis palikimas yra neįkainojamas šių dienų tyrinėtojams.

Pirmojo pasaulinio karo metais su šeima pasitraukęs į Rusijos gilumą, G. Bagdonavičius mokėsi Vitebske ir Jaroslavlyje. Dar nebaigęs gimnazijos pradėjo dirbti Jaroslavlio kino studijoje laborantu – būtent ten užsimezgė jo ryšys su fotografija, ten pažino vaidybos ir fotografijos meno pagrindus. Saratove, greta mokslų komercinėje mokykloje, lankė dailininko F. Kornejevo studiją. Daug piešė gamtoje. Vėlesniais metais, jau grįžus į tėvynę, ypač vertingi tapo menininko etnografiniai piešiniai, architektūriniai peizažai, kuriuose gausu įvairiausių autoriaus užrašų, paaiškinimų. Dabar šie darbai vertinami, kaip etnografinės bei istorinės vertybės.

Baigęs Kauno meno mokyklą, visą gyvenimą paskyrė dailei ir fotografijai. Pastaroji jo kūrybiniame palikime užima ypatingą vietą. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ir po jo, G. Bagdonavičius fiksavo Šiaulių dramos teatro spektaklius, miesto gatves ir aikštes, turgų, architektūrą, žmones, gamtą. Jis buvo vienas pirmųjų menininkų Šiauliuose, pradėjusių fotografuoti aktus. Keliaudamas niekada neišsiskirdavo su fotokamera – todėl jo archyve saugomi vaizdai iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, tarp kurių – ir Palanga.

Parodoje, surengtoje Palangos kurorto muziejaus kiemelyje minint menininko gimimo metines, atsiveria ne tik atpažįstami kurorto simboliai – tiltas, paplūdimys, poilsiautojų siluetai, – bet ir kasdienybės fragmentai: miestelio vaizdai, gyventojų buities akimirkos. Kai kuriuose kadruose pasirodo ir pats autorius – vienas, ar šalia jam artimiausio žmogaus – mamos.

Žvelgiant į šias fotografijas nustebsite ne tik istorine jų verte, bet ir autoriaus gebėjimu kitaip pamatyti tai, kas, rodos, jau ne kartą matyta archyviniuose vaizduose. Jo Palanga – šiek tiek jaukesnė, šiek tiek artimesnė, šiek tiek paslaptingesnė. Tai ne tik aktyvus, vasarotojų gausa nesiskundžiantis kurortas, bet ir vieta, kurioje laikas gali akimirkai sustoti, o stebėtojas turi galimybę atsigręžti į save, į savo mintis ir jausmus.

Lankant parodą kviečiame pažvelgti į tarpukario Palangą ir pajusti ją: tylų smėlio šnarėjimą, jūros horizonte skaisčiai spindinčią saulę, žmogaus artumą, gamtos prisilietimą. Dėka, G. Bagdonavičiaus užfiksuotų ir ateities kartoms paliktų kadrų, praeitis tampa ne tokia nutolusi, ji – tarsi visai ranka pasiekiama.

Parodos organizatorius – Palangos kurorto muziejus, rėmėjas – Palangos miesto savivaldybė, partneris – Šiaulių „Aušros“ muziejus.