Opera – triptikas NERINGA (Jūra, Kopos, Pušys)

Opera-triptikas „Neringa“
„Jūra“
„Kopos“
„Pušys“

Opera-triptikas „Neringa“ – tai vienas ryškiausių akcentų formuojant Lietuvos kultūros sostinės 2021 „Neringa – kultūros sala“ projektą. Istorinė opera apie Kuršių nerijos žemę palieka ryškius pėdsakus Lietuvos kultūroje.

Pasakojama tokia legenda: „Neatmenamais laikais, kai dar Kuršių nerijos nebuvo, o jos vietoje kyšojo tik salų grandinė, vienoje jų gimė mergina, kurią tėvai pavadino Neringa. Geltonkasė gražuolė išaugo į milžinę. Ji visaip padėdavo žmonėms – gelbėdavo žvejus, jūros nuneštus toli nuo kranto, varydavo žuvis į tinklus. Kartą jūrų dievas Bangpūtys taip įsisiautėjo, kad jūra nenurimo visus metus. Tada žmonės paprašė Neringą apsaugoti juos nuo siautulingų bangų. Neringa ėmė semti į prijuostę smėlį ir pilti jį tarp tų salų. Kur pylė, yra matyti iki šiol – ten aukštesnės kopos pūpso. Taip ji supylė didžiulį pylimą, kuris nuo jūros atskyrė ramų užutekį. Jame žvejai galėjo gaudyti žuvį nesibaimindami, kad bus nunešti toli jūron.“

Muziką šiai operai sukūrė trys kompozitoriai: Vaida Striaupaitė-Beinarienė – „Jūrą“, Loreta Narvilaitė – „Kopas“, Algirdas Martinaitis – „Pušis“. Pradžioje buvo jūra, tada formavosi kopos, o vėliau, kad kopų neišpustytų, žmonės sodino pušis.

Operos libretą parašė Neringos gyventoja, žinanti visus legendos ir šio krašto istorinius, kultūrinius akcentus, puikiai tekstus eiliuojanti lituanistė Gintarė Dikšienė. Operą režisuoja aktorius Vytautas Rumšas, dalyvauja žymūs solistai, atlikėjai. Scenografai ir kostiumų dailininkai – Albertas Krajinskas ir Jūratė Bučmytė. Festivalio orkestro „Musica humana“ sudėtį papildo Lietuvos ir Latvijos muzikantai. Dalyvauja Klaipėdos choras „Aukuras“, prie pastatymo prisideda vaizdo menininkai, fotografai, šviesų dailininkai, garso režisieriai.