LYRIKOS VAKARAS – POST FLUXINIAI ŽAIDIMAI: TARASOVAS PLAUKIOJA LANDSBERGIS LAUKIA JO
LYRIKOS VAKARAS – POST FLUXINIAI ŽAIDIMAI:
TARASOVAS PLAUKIOJA
LANDSBERGIS LAUKIA JO
TARASOVAS PLAUKIOJA
LANDSBERGIS LAUKIA JO
Po šiuo fluxiniu pavadinimu paslėptas unikalus projektas – muzikos ir lyrikos vakaras, kurio metu prof. Vytautas Landsbergis skaitys savo poeziją, o perkusistas Vladimiras Tarasovas ją užpildys užburiančiais perkusijos garsais. Vakaras vyks liepos 23 d. Palangos muzikos klube „Vandenis“.
Vladimiras Tarasovas sako, kad „tai vidiniai menininkų žaidimai, kai kūrėjai turi galimybę žaisti garsu, tekstu ir vaizdu savo malonumui. Nesistengiant įtikti žiūrovams, klausytojams ir vengiant šablonų bei standartų. O žiūrovai tampa ne tik šio vyksmo liudininkais, bet ir, žinoma, jo dalyviais.“
O prof. V. Landsbergis papildo – „Muzika visada gelbsti. Nuovargio valandą taip pat. Tai beveik geriausia poilsio forma. Galimybė perkelti save į tobulesnį pasaulį, grožio pasaulį, ir nutolti nuo varginančių dalykų. Muzika ne vargina, muzika išlaisvina. Kaip sakė muzikos mokytojas Ignas Prielgauskas: „Žavėkis, ką nors išgalvojęs.“ Reiktų žmogų skatint, kad jis būtų tas išgalvotojas, arba – kaip mūsų klasikai sakydavo – „pramaniūgas“. Pramaniūgas yra gyvas žmogus.
Muzika man yra daug. Bendriausia prasme – vartai į pasaulį, į jo supratimą, žmogaus supratimą. Į savęs paties supratimą… Tai galimybė daug ką atrasti: ko dar nežinojai, ko dar nebuvai palietęs. Be to, žinoma, tai sritis, kurioje aš daug dirbau įvairiais kitais atžvilgiais, kur yra įvairių padarytų ir dar nebaigtų darbų, bet ne jie man yra svarbiausi. Kartais pamąstydavau apie muziką – kaip apie pasaulio modelį, apie jo esmės išraišką pačiu švariausiu, gražiausiu būdu. Tai ne nauja mintis. Apie tai gudresni už mane žmonės kalbėjo susivokę jau labai senoj senovėj.“
Muzika man yra daug. Bendriausia prasme – vartai į pasaulį, į jo supratimą, žmogaus supratimą. Į savęs paties supratimą… Tai galimybė daug ką atrasti: ko dar nežinojai, ko dar nebuvai palietęs. Be to, žinoma, tai sritis, kurioje aš daug dirbau įvairiais kitais atžvilgiais, kur yra įvairių padarytų ir dar nebaigtų darbų, bet ne jie man yra svarbiausi. Kartais pamąstydavau apie muziką – kaip apie pasaulio modelį, apie jo esmės išraišką pačiu švariausiu, gražiausiu būdu. Tai ne nauja mintis. Apie tai gudresni už mane žmonės kalbėjo susivokę jau labai senoj senovėj.“
Buvo senukas muzikos
mokytojas
mokytojas
mokė negalima muzikos
nieko išmokyti
nieko išmokyti
reikia pačiam išmokti
reikia
jausti ko reikia
reikia
jausti ko reikia