2022 m. I ketvirčio aviacijos apžvalga

2022

05 02

Pirmąjį šių metų ketvirtį visą pasaulį sukrėtė Rusijos kariniai veiksmai prieš Ukrainą, ne išimtis ir aviacijos sektorius. Visgi Lietuvos oro uostai (LOU) didesnių neigiamų keleivių skaičiaus svyravimų nepatyrė, kadangi didžiausia paklausa iš LOU kuriama į kitas Europos šalis. Paskatintos LOU, kai kurios oro bendrovės veikė greitai – priverstos nutraukti maršrutus į Ukrainą, pakeitė buvusius maršrutus panašaus nuotolio naujomis kryptimis, kurios startuos šių metų antrąjį ketvirtį.

Tiek vasario, tiek kovo mėnesiais keleivių srautas LOU viršijo prognozuotą paklausą. Faktinis dviejų mėnesių vidutinis orlaivio užpildymo rodiklis viršijo prognozėje numatytą ir siekė 60-70 % – taigi paklausa yra gana aukštame lygyje. Panaikinti COVID-19 reikalavimai keliaujantiems į Lietuvą taip pat paskatino augti VFR srautą (angl. Visiting friends and relatives). Atsigavimą rodo ir kovo mėnesio pabaigoje fiksuojami bilietų pardavimai Europoje, kuomet keleiviai domisi tolimesnio laikotarpio kelionėmis. Tad galima teigti, jog tiek pandemija, tiek pastarieji įvykiai nesumažino noro keliauti ir situacija normalizuojasi visoje Europoje.

I. Lietuvos oro uostų (LOU) rezultatai

II. Europos ir aplinkinių rinkų apžvalga

III. Globalios tendencijos ir prognozės

I. Lietuvos oro uostų (LOU) rezultatai

Tinkamas paskutiniųjų įvykių bei tolesnis pandeminės situacijos valdymas, aviacinio sektoriaus ir keleivių prisitaikymas padėjo didesniais tempais auginti keleivių skaičių metų pirmąjį ketvirtį. Vidutinis paklausos srauto atsistatymas siekė 62 %. Sparčiausias augimas matytas Kauno oro uoste (KUN), kur per kovo mėnesį atstatyta 93 % 2019 m. kovo mėnesio lygio. Didžiausią įtaką tam turėjo ženkliai išaugęs siūlomų maršrutų skaičius. 2022 m. kovo mėnesį iš Kauno buvo galima skristi net 26 kryptimis (palyginimui, 2019 m. kovo mėnesį KUN siūlė 20 krypčių).

Spartesnis atsigavimas matomas vertinant pasiūlos srautą. Naujos kryptys ir didinami esamų krypčių dažniai 2022 m. I ketv. leido pasiekti 74 % 2019 m. to paties laikotarpio pasiūlytų vietų lygmens. Panašus atsistatymo lygis vyrauja ir kalbant apie skrydžių skaičių (75 %). LOU pasiūlos lygio atstatymas prilygsta Europos atsistatymui. Remiantis Europos oro navigacijos organizacija „Eurocontrol“, atsistatymas lygus 75 %.

Įžvalgos:

2022 m. I ketv. žemų kaštų oro bendrovių vidutinis lėktuvo užpildymas siekė 66 %, o tradicinių oro bendrovių – 46 %. Palyginimui – 2021 m. I ketv. 43 % ir 40 % atitinkamai. Nors šie užpildymai dar nesiekia priešpandeminio lygio, tačiau fiksuojame nuoseklų mėnesinį augimą tiek tradicinių, tiek žemų kaštų oro bendrovių ir tikimės antrąjį šių metų ketvirtį sulaukti toliau augančio orlaivių užpildymo vidurkio.
Pasiūlytų vietų skaičius, lyginant 2022 m. I ketv. su 2021 m. I ketv., taip pat patyrė augimą dėl panaikintų COVID-19 reikalavimų keliautojams į Lietuvą ir švelnintų reikalavimų visoje Europoje. Tradicinių oro bendrovių pasiūlytų vietų skaičius augo beveik 3 kartais, o žemų kaštų oro bendrovių net 8 kartais.
Šių metų pirmąjį ketvirtį krypčių skaičius Lietuvos oro uostuose (85) viršijo praėjusių metų to paties laikotarpio (52) ir rekordiniais laikomų 2019 m. (81) krypčių skaičių. Be daugybės sugrįžusių krypčių bei 2021 m. paskelbtų naujų krypčių KUN, 2022 m. I ketv. Lietuvos oro uostai pasiūlė 2 naujas kryptis ir pritraukė 1 naują reguliarius skrydžius vykdančią oro bendrovę (Swiss International Air Lines). Per pirmąjį ketvirtį buvo pradėti vykdyti skrydžiai jau minėtos oro bendrovės iš Vilniaus į Ciurichą (2 savaitiniai skrydžiai) ir žemų kaštų oro bendrovės „Ryanair“ vykdomas skrydis Kaunas – Briuselis maršrutu (2 savaitiniai skrydžiai). Šių metų antrąjį ketvirtį planuojama, jog bus pradedami vykdyti dar 5 nauji reguliarūs maršrutai kaip Vilnius – Hamburgas („airBaltic“), Vilnius – Gdanskas („Ryanair“), Vilnius – Niurnbergas („Ryanair“), Vilnius – Splitas („Wizz Air“) ir Kaunas – Varšuva („Ryanair“).
Atidarytos naujos kryptys ir gana žemos bilietų kainos toliau leidžia aviakompanijai „Ryanair“ pervežti didžiausią keleivių srautą LOU tinkle (47 %).
Kitaip nei 2021 m. I ketv. (Frankfurtas FRA), populiariausios reguliarios krypties poziciją 2022 m. I ketv. užima Londonas (LTN) dėl švelnėjusių pandeminių reikalavimų tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Lietuvoje. Tai skatino VFR srauto augimą.
Nereguliarių skrydžių keleivių srautas 2022 m. I ketv. lyginant su 2021 m. I ketv. išaugo beveik 4 kartus. Taigi atostoginis srautas pirmąjį ketvirtį patyrė ženklų augimą.

II. Europos ir aplinkinių rinkų apžvalga

Remiantis „IATA“ (angl. „International Air Transport Association“), karo įtaka Europoje yra didesnė nei pasaulyje. Ukrainos srautas 2021 m. siekė apie 3,3%, o Rusijos apie 5,7% viso keleivių srauto. Labiausiai paveikti regionai – Europa ir Azija. Prasidėjus konfliktui skrydžių paklausa kai kuriais Europos maršrutais kiek krito dėl padidėjusio neapibrėžtumo. Visgi, antrąją kovo mėnesio savaitę paklausos srautai normalizavosi ir siekė 74 % 2019 m. lygio.

Lietuvos oro uostai 2022 m. I ketv. lenkė Rygos (RIX) ir Talino (TLL) oro uostus pagal pervežtų keleivių skaičių (žr. 1 grafikas). Verta pabrėžti ir tai, jog Lietuvos oro uostai toliau užima didžiausią rinkos dalį (2022 m. I ketv. 40,3 %) Baltijos rinkoje (RIX 2022 m. I ketv. užėmė 38,4 %, o TLL – 21,3 %) ir patiria nuolatinį rinkos augimą. Tai rodo, jog Lietuvos oro uostai yra strategiškai svarbūs, o karas Ukrainoje nedarė reikšmingos įtakos paklausos ir pasiūlos srautams.

Tą atspindi ir vasario mėnesį fiksuotas keleivių srauto augimas. Kiek kitokia situacija RIX ir TLL, kur vasario mėnesio keleivių srautas krito 8 % ir 4 % atitinkamai. Remiantis „IATA“ (Šaltinis) duomenimis, vasario mėnesį stiprią karo įtaką jautė RIX, praradęs net 29 % paklausos, lyginant vasario 24 – kovo 15 d. laikotarpį su vasario 4 – 23 d. laikotarpiu.

Geopolitinė situacija darė įtaką ir keliaujančių su persėdimu (angl. transfer) keleivių srautui RIX kovo mėnesį. Paskutinius kelis mėnesius keliaujantys su persėdimu keleiviai sudarė apie 15-20 % viso keleivių srauto, o kovo mėnesį minėtas srautas krito ir galutinai sudarė tik apie 10 % bendro keleivių lygio. Estijoje 2021 m. srautai į Rusiją bei Ukrainą sudarė apie 10 % viso srauto, tad karo įtaka taip pat atsispindėjo vertinant paklausą vasario mėnesį. Visgi vasaros sezono pradžia didino keleivių ir skrydžių srautus visuose trijuose oro uostuose.

1 GRAFIKAS. Keleivių skaičiaus augimas Baltijos šalyse 2022 m. I ketv.

Kovo mėnesį, prasidėjus vasaros sezonui, stebėtas ir augančių krypčių kiekis LOU. 2022 m. I ketv. fiksuoti 85 maršrutai, kai prieš metus šis rodiklis siekė vos 52 kryptis. Viršytas ir priešpandeminis lygis – 2019 m. I ketv. siūlyta 81 kryptis. Taigi augimas LOU lygus 5 % dėl KUN sparčiai augusių siūlomų krypčių kiekio (2019 m. I ketv. – 19, 2021 m. I ketv. – 12, 2022 m. I ketv. – 28 kryptys KUN).

Vertinant krovinių dinamiką, galima teigti, jog LOU pervežamų krovinių kiekis stabilizuojasi – 2022 m. I ketv. pervežta 4,8 tūkst. tonų krovinių. Tai yra 1 % mažiau krovinių nei tuo pačiu metu pernai, kai buvo pervežta 4,9 tūkst. tonų. Visgi kiekvieną mėnesį patiriamas nuoseklus mėnesinis srauto augimas, lygus apie 9 %. RIX krovinių pervežime toliau lenkia LOU – per 2022 m. I ketv. pergabeno 6,4 tūkst. tonų krovinių (13 % daugiau nei pernai). Tačiau, dėl geopolitinės situacijos bei sankcijų Rusijai, krovinių srautas RIX kovo mėnesį krito 40 % lyginant su vasario mėnesiu (kovo mėnesį buvo pervežta 1,5 tūkst. tonų krovinių).

Parengta pagal: „ACI Europe“, RIX ir TLL oficialūs internetiniai tinklapiai

III. Globalios tendencijos ir prognozės

Vertinant keliones iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Europą, „IATA“ atliktame tyrime nurodoma, jog prieš neramumus Ukrainoje (vasario 15-20 d.) fiksuotas 79 % priešpandeminio bilietų pardavimų lygis, kai tuo tarpu pirmąja kovo savaitę pardavimai sumažėjo iki 65 % 2019 m. lygio. Visgi paklausa gana greitai atsistatė ir sekančią savaitę jau siekė apie 74 % 2019 m. lygio (žr. 2 grafikas).

2 GRAFIKAS. „Omicron“ ir karo įtaka bilietų pardavimams – „IATA“

Pasauliniu mastu fiksuota kiek mažesnė karo įtaka keleivių srautams nei Europoje. Skaičiuojama, jog 2021 m. keleivių srautas į Ukrainą sudarė 0,8 % pasaulinio srauto. Be Europos Sąjungos šalių (27), uždariusių oro erdvę Rusijai, tą padarė ir Albanija, Kanada, Norvegija, Šveicarija, Islandija, Jungtinė Karalystė bei Jungtinės Amerikos Valstijos. „IATA“ taip pat tikina, jog Rusijos oro erdvės ir sankcijų poveikis oro linijų išlaidoms gali turėti platesnių tiesioginių pasekmių.

Žemiau pateikta 2022 m. Europos atsistatymo prognozė atitinka rinkos situaciją. Faktiniai Europos keleivių srautai 2022 m. I ketv. vyravo tarp bazinio ir optimistinio „ACI Europe“ plano (žr. 1 lentelė). Taigi aukštesnė tendencija tikėtina ir II metų ketv. LOU pagal faktą 2022 m. I ketv. buvo atkurtas panašus paklausos lygis – 62 %. Planuojama, jog per 2022 m. II ketv. bus atkurta kiek daugiau nei 63 % 2019 m. lygio.

1 LENTELĖ. „ACI Europe“ srautų prognozė 2022 m.

Kalbant apie skrydžių srautus, „Eurocontrol“ balandžio mėnesį koregavo mėnesinę Europos skrydžių srautų prognozę mažindami atsistatymo greitį (žr. 2 lentelė), kadangi 2022 m. I ketv. pagal faktą srautas vyravo tarp bazinės ir pesimistinės prognozės (vidutiniškai 72 % priešpandeminio lygio). Tikėtina, jog 2022 m. II ketv. pasiūlos lygis sieks apie 80 % priešpandeminio lygio. LOU 2022 m. I ketv. buvo atkurtas panašus skrydžių srautas – beveik 75 % – antrąjį ketvirtį tikimasi tolygių tendencijų.

2 LENTELĖ. „Eurocontrol“ srautų prognozė 2022 m.

Parengta pagal: „IATA“, „ACI Europe“, „Eurocontrol“