Vila „Anapilis“

Vila „Anapilis“ pastatyta 1898 m. Tai unikaliausia, analogų ne tik Palangos, bet ir visos Lietuvos kurortinėje architektūroje neturinti vila. 

Savo gyvavimo pradžioje „Anapilio“ vila priklausė paskutinio Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus motinai grafienei Sofijai Tiškevičienei. Nuo jos vardo vila ilgą laiką buvo vadinama „Sofijos“ vardu. 

Palangiškių legenda byloja apie vilos savininkės Sofijos Tiškevičienės pomėgį kviesti vėles. Esą grafienė virš palėpės buvo įsirengusi slaptą „veidrodžių“ kambarį, kur iškviestos vėlės nebegalėdavo iš jo ištrūkti ir grįžti į savo pasaulį. Taipogi kalbama, kad viloje vaidendavosi pačios Sofijos ir jos pasikorusios tarnaitės vėlės. Vietiniai gyventojai vilą aplenkdavo ir dėl iš ten sklindančių vėjo vargonų skleidžiamų garsų. Yra pasakojama, jog grafienė Sofija Tiškevičienė buvusi silpnos sveikatos ir vos tik pasijausdavo blogiau, eidavo klausytis vėjo vargonų skleidžiamų garsų, kurie jai padėdavo nusiraminti.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, vila buvo parduota Lietuvos ūkio bankui. Tarpukariu vila garsėjo bohemiška aura, joje poilsiaudavę Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis su žmona, žinomi Lietuvos kultūros, meno, mokslo ir politikos žmonės (poetas Maironis, kunigas Juozas Vailokaitis, dainininkas Kipras Petrauskas ir kt.).

Antrojo pasaulinio karo metais pastatas buvo nacionalizuotas, jame įrengtos gyvenamosios patalpos, o vėliau viloje įsikūrė „Jūratės“ sanatorijos klubas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pastatas perėjo Palangos kultūros centro žinion (1996 m.). Pirmaisiais „Anapilio“ atgimimo metais čia buvo įsikūręs garsiausias muzikinis klubas Lietuvos pajūryje. 1992 m. pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.