Palangos istorija

Palanga – Lietuvos miestas prie Baltijos jūros, 25 km į šiaurę nuo Klaipėdos, klimatinis ir balneologinis kurortas. Palangos savivaldybė apima Palangos, Šventosios, Būtingės gyvenvietes.

Sunku įsivaizduoti Palangą be Baltijos jūros. Lietuvių tautosakoje gausu legendų, kurios perduodamos iš kartos į kartą. Senoliai pasakoja vaikams apie jūros deivės Jūratės meilę žvejui Kastyčiui, apie žvejo dukros Eglės ir žalčio Žilvino meilę, apie milžinus Naglį ir Neringą, apie romantišką vaidilutės Birutės meilę…

Palangos vardo kilmė taip pat turi gražią istoriją. Pasakojama, kad žvejų nameliai stovėdavo taip arti kranto, jog jūros bangos skalaudavo, o vėjas užpustydavo juos smėliu iki pat palangės. Dažniausiai Palangos vardas kildinamas iš baltų kalbose vartojamų archaiškų žodžių palvė, palios, pala, palas (reiškiančių žemas, pelkėtas vietas) arba iš upėvardžių Palanga, Palangis, Alanga, Langa.

Baltijos pakrantė traukė užjūrio gyventojus: pirklius ir užkariautojus. Palanga 1161 metais minima legendose apie danų karalių Valdemarą I-ąjį.  Tačiau miesto vardas tik 1253 m. paminėtas Vokiečių ordino kronikose. Istorijos raidoje užkariautojų buvo nemažai. Šių žemių gviešėsi vikingai, normanai, o XIII – XIV a. ne kartą šias žemes niokojo kryžiuočiai. Tik po Žalgirio mūšio sudaryta Melno taikos sutartis nutraukė šio ordino invaziją į Lietuvą, o 1435 m. gruodžio 31 d. Bresto taikos sutartimi Palanga atiteko Lietuvai.

XIII – XVIII a. gyventojai vertėsi žvejyba, rinko jūros išmestą gintarą, prekiavo su Baltijos pakrantės miestais. Dažnai apsilankantys pirkliai savo prekes mainė į gintarą, medų, kailius. Pirklius iš Lietuvos ir kitų šalių traukė pigesnės, bet kokybiškos prekės. Uostas visada buvo gyvas, jame šurmuliavo gyvybė.

Kai 1795 m. Lietuva buvo prijungta prie Rusijos imperijos įvairius pokyčius išgyveno ir pajūris. Palanga priklausė Vilniaus gubernijai, vėliau – Kuršo gubernijai. Galiausiai 1824 m. caro kariuomenės pulkininkas Mykolas Tiškevičius nupirko Palangą. Grafų Tiškevičių indėlis į miestelio vystymą buvo akivaizdus – įkurtas parkas, pastatyti nauji dvaro rūmai, įrengtas uostas, pastatytas plytų fabrikas, įkurtas kurortas su gydyklomis, pastatyta nauja bažnyčia.

Istorijos audros kaip jūros bangos neaplenkė Baltijos pakrantės – 1921 metais Palanga ir Šventoji perduotos nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai. Tačiau netrukus ramybė baigėsi. Antrojo Pasaulinio karo metu Palanga buvo okupuota sovietų, po to – vokiečių.

Po karo kurorte buvo nacionalizuojamos vilos, vasarnamiai ir jų vietoje steigiamos sanatorijos, poilsio namai. 1952 m. Palangai suteikus Respublikinio pavaldumo miesto teises, buvo sudaryti kurorto išplanavimo projektai. Galiausiai 1991 metais atveriamas naujas istorijos puslapis. Nacionalizuoti pastatai ir žemės sugrąžinamos teisėtiems savininkams, o miestas, išsaugojęs senas kurortines tradicijas nuo XIX a., tapo vienu populiariausių Baltijos pajūryje.

This site is registered on wpml.org as a development site.