Vilmos Pilaitienės darbų paroda „Prakalbinti tašką“
Nuo gruodžio 29 dienos Palangos viešosios bibliotekos interneto skaitykloje eksponuojama nauja Vilmos Pilaitienės darbų paroda „Prakalbinti tašką“.
Kviečiame aplankyti parodą iki 2024 m. sausio 30 dienos.
Kviečiame aplankyti parodą iki 2024 m. sausio 30 dienos.
VILMA PILAITIENĖ:
Piešti mėgau nuo vaikystės. Turbūt kaip ir visi vaikai. Paskui atsitiko gyvenimas ir atsirado svarbesnių dalykų. Taškavimo technika kurti paveikslus pradėjau jau sulaukusi 50. Dabar nebeįsivaizduoju savęs be dažų, drobės ir taškavimo pagaliukų.
Lyg ir tik tiek nedaug. Lyg ir nei reikšmės, nei prasmės. Tik taškas. O kas toliau? Kaip ir gyvenime. Jį padėjęs iškart dairaisi aplink… Kur toliau ir su kuo toliau? Ir kitas taškelis jau reiškia kyptį. Ir tu esi viso to kūrėjas. Kaip ir gyvenime. Svarbu tik jausti kurlink nori…
Visą gyvenimą jaučiau polinkį pastebėti detales, detalėse įžvelgti grožį kartu nepaleidžiant visumos. Kiekvieno paveikslo kūrimo metu neretai nuklystu šiek tiek šonan ir randu naujų potėpių. Dažnai tai būna ypatingai mane džiuginantys dalykai, kurių kilmės savyje atsekti negaliu. Tai lyg kažkas iš viršaus, kas užvaldo mane visiškai ir vos spėju piešti. Ir kai sustoju – neretai negaliu patikėti – nejau tai padariau aš.
Aš manau, jog daug žmonių turi kažkokias Dievo dovanas. Svarbu tik jas savyje atrasti ir vystyti. Manoji – taškas. Su kuriuo tiesiog kalbėtis galima.
Į Pajūrį atviliojo Meilė. Esu gan sėslus žmogus. Visą gyvenimą nuo vaikystės praleidau Rokiškio rajone. Tolokai šis Pajūrio taškas. O ir nežinau koks bus kitas. Kaip ir drobėje. Kuriu tašką prie taško dėdama. Nors lyg ir žinau bendrą koncepciją – esu tik žmogus ir daugiau jaučiu nei planuoju. Bet kaip gera, kai nežinai kur tave taškų takelis nuves…
Piešti mėgau nuo vaikystės. Turbūt kaip ir visi vaikai. Paskui atsitiko gyvenimas ir atsirado svarbesnių dalykų. Taškavimo technika kurti paveikslus pradėjau jau sulaukusi 50. Dabar nebeįsivaizduoju savęs be dažų, drobės ir taškavimo pagaliukų.
Lyg ir tik tiek nedaug. Lyg ir nei reikšmės, nei prasmės. Tik taškas. O kas toliau? Kaip ir gyvenime. Jį padėjęs iškart dairaisi aplink… Kur toliau ir su kuo toliau? Ir kitas taškelis jau reiškia kyptį. Ir tu esi viso to kūrėjas. Kaip ir gyvenime. Svarbu tik jausti kurlink nori…
Visą gyvenimą jaučiau polinkį pastebėti detales, detalėse įžvelgti grožį kartu nepaleidžiant visumos. Kiekvieno paveikslo kūrimo metu neretai nuklystu šiek tiek šonan ir randu naujų potėpių. Dažnai tai būna ypatingai mane džiuginantys dalykai, kurių kilmės savyje atsekti negaliu. Tai lyg kažkas iš viršaus, kas užvaldo mane visiškai ir vos spėju piešti. Ir kai sustoju – neretai negaliu patikėti – nejau tai padariau aš.
Aš manau, jog daug žmonių turi kažkokias Dievo dovanas. Svarbu tik jas savyje atrasti ir vystyti. Manoji – taškas. Su kuriuo tiesiog kalbėtis galima.
Į Pajūrį atviliojo Meilė. Esu gan sėslus žmogus. Visą gyvenimą nuo vaikystės praleidau Rokiškio rajone. Tolokai šis Pajūrio taškas. O ir nežinau koks bus kitas. Kaip ir drobėje. Kuriu tašką prie taško dėdama. Nors lyg ir žinau bendrą koncepciją – esu tik žmogus ir daugiau jaučiu nei planuoju. Bet kaip gera, kai nežinai kur tave taškų takelis nuves…