Palangos jaunimo knygų klubo susitikimas
Palangos jaunimo knygų klubas vasario mėn. skaitymui išsirinko Ray Bradbury knygą „451° Farenheito“ (aprašymas žemiau). Kviečiame į susitikimą kovo 2 d. 15:00 val. (gyvai jaunimo erdvėje arba prisijungus nuotoliniu būdu) pasidalinti mintimis ir įspūdžiais.
Prisijungti prie jaunimo knygų klubo galima užpildžius anketą: https://forms.gle/PF2ygo95Un9LT7ySA Taip pat gali parašytiel. paštu jaunimas@pkjc.lt, tel. +370 684 90741, Facebook ar Instagram žinutę su šia info:
vardas, amžius, ar esi iš Palangos? (nors nebūtina būti :))
Apie knygą „451° Farenheito“:
Rėjaus Bredburio mokslinės fantastikos romanas, pirmą kartą išleistas 1953 m. Knygoje aprašoma distopija, totalitarinė visuomenė, kuri remiasi masine kultūra ir vartotojišku mąstymu, antisocialine kultūra.
Aprašoma ateitis, kurioje visos knygos yra uždraustos, nes verčia žmones melancholikais, todėl deginamos.
Gajus Montegas buvo gaisrininkas, kurio darbas — sukelti gaisrus… Sistema labai paprasta. Kiekvienam suprantama. Knygas reikia deginti, leisti pelenais… drauge su namais, kuriuose jos slepiamos…
Gajus Montegas dešimt metų dirbo gaisrininku ir mėgo savo dirbą: be galo žavėjo vidurnakčio reidai ir kėlė dvasią oranžinės gaisro liepsnos… niekada nieko neklausinėjo, dėl nieko neabejojo, nesusimąstė, kol kartą sutiko septyniolikmetę mergaitę, kuri papasakojo apie praeitį, kai žmonės nebijoję. Paskui jis sutiko profesorių, kantriai laukiantį tokių laikų, kai žmonės pradės mąstyti.
Rėjaus Bredburio mokslinės fantastikos romanas, pirmą kartą išleistas 1953 m. Knygoje aprašoma distopija, totalitarinė visuomenė, kuri remiasi masine kultūra ir vartotojišku mąstymu, antisocialine kultūra.
Aprašoma ateitis, kurioje visos knygos yra uždraustos, nes verčia žmones melancholikais, todėl deginamos.
Gajus Montegas buvo gaisrininkas, kurio darbas — sukelti gaisrus… Sistema labai paprasta. Kiekvienam suprantama. Knygas reikia deginti, leisti pelenais… drauge su namais, kuriuose jos slepiamos…
Gajus Montegas dešimt metų dirbo gaisrininku ir mėgo savo dirbą: be galo žavėjo vidurnakčio reidai ir kėlė dvasią oranžinės gaisro liepsnos… niekada nieko neklausinėjo, dėl nieko neabejojo, nesusimąstė, kol kartą sutiko septyniolikmetę mergaitę, kuri papasakojo apie praeitį, kai žmonės nebijoję. Paskui jis sutiko profesorių, kantriai laukiantį tokių laikų, kai žmonės pradės mąstyti.
Gero skaitymo ir iki greito!