Fotografijų paroda. Kuršiai ir Palanga
Nuo balandžio 3 d. Palangos viešosios bibliotekos parodų salėje eksponuojama Kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ fotografijų paroda „Kuršiai ir Palanga“, dedikuota kurorte prasidedančiai jubiliejinei „Palangos dienos 2024“ savaitei. Parodoje – trylika dar niekur neeksponuotų portretinių nuortaukų iš Beno Šimkaus leidinio „1210 m. Kuršas. Dviejų mūšių istorija“. Kuršių genties klubas „Pilsots“ turi didžiulę patirtį atkuriant IX–XII amžiais gyvenusios kuršių genties aprangą, papuošalus, ginklus ir buitį.
Daugelį metų Palanga buvo pietinių kuršių žemės Mėguvos amatų ir prekybos centras. Kryžkelė tarp Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinų, kurie siekė suvieny¬ti savo jėgas ir sukurti placdarmą Žemaitijos puolimui. Apie Palangos kuršius mums gali papasakoti dabartinės Palangos teritorijoje rasti ir ištirti kapinynai. Remdamiesi visa šiandien prieinama moksline informacija ir kapinynų tyrimais, „Pilsots“ nariai rekonstruoja, atkuria garsiausių kuršių archeologinių kompleksų: Salantų ir Laivių, Žardės-Bandužių, Gintališkės, Ėgliškių-Andulių ir Palangos radinius. Taip prie kuršių genties gyvenimo prisiliečiame ir mes.
Šių rekonstrukcijų iliustracijų fotografijų autorius – kuršių genties istorijos klubo „Pilsots” narys Arvydas Gurkšnys dažniausiai lieka už kadro, bet šio klubo bičiuliai lengvai atpažins saviškius: vyrus, dėvinčius kuršių genties drabužius, ginklus ir prabangiausiais, gražiausiais vikinginio periodo kuršių papuošalais bei aprėdais pasidabinusias moteris. Kaip ir ankstyvaisiais amžiais iš negausių tekstilės liekanų ir žinomų vėlyvojo geležies amžiaus Baltijos regiono radinių atkurtos kuršių kostiumų audinių spalvos, o auksarankės audėjos, odininkai, batsiuviai, peiliadirbiai, stikladirbiai, juvelyrai ir ginklakaliai įdėjo daug rankų darbo.
Parodos atidarymo metu turėsite galimybę sutikti bei pakalbinti šios kuršių genties ypatumus visuomenei pristančias ir plačiai žinomas istorinių kostiumų rekonstruktores : Kuršių genties istorijos muziejaus įkūrėją Irmą Šaltytę-Šimkienę bei sertifikuotą archeologinės tekstilės meistrę, muziejininkę Ingridą Šilgalytę.
Kuršiai yra ta gentis, kuri mūsų kraštą tiesiogiai įtraukia ir į vikingų pasaulį. Savo gyvenimo būdu jie sklandžiai įsilieja į skandinavų ir kitų etninių grupių plėšikišką ir prekybinę veiklą ir dėl to palieka gausų materialinės kultūros paveldą, tuo pelnydami vienos turtingiausių baltų genčių vardą.
Ilgainiui, veikiami įvairių procesų, kuriuos sąlygojo to meto besikeičianti situacija, pietinio Kuršo gyventojai, maišydamiesi su žemaičiais, davė pradžią savitam etnosui, kuris Žemaitijoje, dėl savo specifinės tarmės žinomas kaip dounininkai. Su kuršių gentimi išnyko ir paskutinieji Baltijos vikingai. Džiaugiamės, atkuriamu jų palikimu.
Daugelį metų Palanga buvo pietinių kuršių žemės Mėguvos amatų ir prekybos centras. Kryžkelė tarp Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinų, kurie siekė suvieny¬ti savo jėgas ir sukurti placdarmą Žemaitijos puolimui. Apie Palangos kuršius mums gali papasakoti dabartinės Palangos teritorijoje rasti ir ištirti kapinynai. Remdamiesi visa šiandien prieinama moksline informacija ir kapinynų tyrimais, „Pilsots“ nariai rekonstruoja, atkuria garsiausių kuršių archeologinių kompleksų: Salantų ir Laivių, Žardės-Bandužių, Gintališkės, Ėgliškių-Andulių ir Palangos radinius. Taip prie kuršių genties gyvenimo prisiliečiame ir mes.
Šių rekonstrukcijų iliustracijų fotografijų autorius – kuršių genties istorijos klubo „Pilsots” narys Arvydas Gurkšnys dažniausiai lieka už kadro, bet šio klubo bičiuliai lengvai atpažins saviškius: vyrus, dėvinčius kuršių genties drabužius, ginklus ir prabangiausiais, gražiausiais vikinginio periodo kuršių papuošalais bei aprėdais pasidabinusias moteris. Kaip ir ankstyvaisiais amžiais iš negausių tekstilės liekanų ir žinomų vėlyvojo geležies amžiaus Baltijos regiono radinių atkurtos kuršių kostiumų audinių spalvos, o auksarankės audėjos, odininkai, batsiuviai, peiliadirbiai, stikladirbiai, juvelyrai ir ginklakaliai įdėjo daug rankų darbo.
Parodos atidarymo metu turėsite galimybę sutikti bei pakalbinti šios kuršių genties ypatumus visuomenei pristančias ir plačiai žinomas istorinių kostiumų rekonstruktores : Kuršių genties istorijos muziejaus įkūrėją Irmą Šaltytę-Šimkienę bei sertifikuotą archeologinės tekstilės meistrę, muziejininkę Ingridą Šilgalytę.
Kuršiai yra ta gentis, kuri mūsų kraštą tiesiogiai įtraukia ir į vikingų pasaulį. Savo gyvenimo būdu jie sklandžiai įsilieja į skandinavų ir kitų etninių grupių plėšikišką ir prekybinę veiklą ir dėl to palieka gausų materialinės kultūros paveldą, tuo pelnydami vienos turtingiausių baltų genčių vardą.
Ilgainiui, veikiami įvairių procesų, kuriuos sąlygojo to meto besikeičianti situacija, pietinio Kuršo gyventojai, maišydamiesi su žemaičiais, davė pradžią savitam etnosui, kuris Žemaitijoje, dėl savo specifinės tarmės žinomas kaip dounininkai. Su kuršių gentimi išnyko ir paskutinieji Baltijos vikingai. Džiaugiamės, atkuriamu jų palikimu.
Fotografijų paroda „Kuršiai ir Palanga“ Palangos viešosios bibliotekos parodų salėje eksponuojama balandžio 3 – 30 dienomis.
Kviečiame apsilankyti
Kviečiame apsilankyti