
Filmai apie Lietuvos nematerialųjį paveldą
Jubiliejinio Jurginių festivalio išvakarėse kviečiame į kurhauzo teatro salę susipažinti su Lietuvos tradicinės kultūros vertybėmis.
Balandžio 22 d. 17.30 val.
Palangos kurhauzo teatro salė
Seansas nemokamas ir atviras visiems.
Palangos kurhauzo teatro salė
Seansas nemokamas ir atviras visiems.
Seanso metu susipažinsime su 12 vertybių:
• Kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje
• Drevinė bitininkystė Varėnos krašte
• Lietuviškas ritinis – ripka
• Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba
• Lietuvininkų (šišioniškių) tarmės gaivinimas: mokyklėlė ir kitos veiklos
• Šiaudinių sodų tradicija
• Būgnijimas kūlele Rytų Aukštaitijoje
• Verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte
• Balanų, statinių (štankietų) skaldymo tradicija
• Naminio alaus tradicija Biržų ir Kupiškio krašte
• Mažosios Lietuvos instrumentinio muzikavimo tradicija
• Palangos Jurginės
• Kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje
• Drevinė bitininkystė Varėnos krašte
• Lietuviškas ritinis – ripka
• Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba
• Lietuvininkų (šišioniškių) tarmės gaivinimas: mokyklėlė ir kitos veiklos
• Šiaudinių sodų tradicija
• Būgnijimas kūlele Rytų Aukštaitijoje
• Verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte
• Balanų, statinių (štankietų) skaldymo tradicija
• Naminio alaus tradicija Biržų ir Kupiškio krašte
• Mažosios Lietuvos instrumentinio muzikavimo tradicija
• Palangos Jurginės
„Nematerialus kultūros paveldas“ – praktikos, perteikimo ir raiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, artefaktai bei kultūros erdvės, kuriuos bendruomenės, grupės ir kai kuriais atvejais asmenys pripažįsta savo kultūros paveldo dalimi. Šį nematerialų kultūros paveldą, perduodamą iš kartos į kartą, bendruomenės ir grupės nuolat atkuria reaguodamos į savo aplinką, sąveiką su gamta ir savo istorija, ir jis joms teikia tapatybės ir tęstinumo pojūtį, tokiu būdu skatindamas pagarbą kultūrų įvairovei ir žmogaus kūrybingumui.
Šioje Konvencijoje aptariamas tik toks nematerialus kultūros paveldas, kuris yra suderinamas su esamais tarptautiniais žmogaus teisių dokumentais, taip pat su bendruomenių, grupių ir asmenų savitarpio pagarbos ir darnaus vystymosi principais
Nematerialaus kultūros paveldo vertybių Sąvadas (toliau – Sąvadas) yra Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sisteminis sąrašas, pristatantis jų įvairovę, apibūdinantis ypatybes, raidą ir gyvybingumą, reikšmę visuomenei, nurodantis, kokia bendruomenė jį puoselėja ir praktikuoja, kokios priemonės taikomos dėl jos išsaugojimo, žinomumo didinimo. Vertybes nustato jas saugančios bendruomenės bei su jomis bendradarbiaujančios atitinkamos institucijos, nevyriausybinės organizacijos ar pavieniai asmenys ir teikia Sąvadui.
Nematerialaus kultūros paveldo vertybių Sąvadas (toliau – Sąvadas) yra Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sisteminis sąrašas, pristatantis jų įvairovę, apibūdinantis ypatybes, raidą ir gyvybingumą, reikšmę visuomenei, nurodantis, kokia bendruomenė jį puoselėja ir praktikuoja, kokios priemonės taikomos dėl jos išsaugojimo, žinomumo didinimo. Vertybes nustato jas saugančios bendruomenės bei su jomis bendradarbiaujančios atitinkamos institucijos, nevyriausybinės organizacijos ar pavieniai asmenys ir teikia Sąvadui.
Sąvadas skirtas parodyti Lietuvai ir pasauliui, kokios turtingos mūsų kultūros tradicijos. Sąvadas telkia bendruomenes, saugojančias, tyrinėjančias, puoselėjančias, perduodančias tradicijas, kurios svarbios visai Lietuvos visuomenei.
Palangos Jurginės į sąvadą įtrauktos 2022 metais.
Palangos Jurginės į sąvadą įtrauktos 2022 metais.