Jono Meko šimtmečiui skirtos fotografijų parodos uždarymas ir filmo „Jono Meko antologija“ peržiūra
Jono Meko šimtmečiui skirtos fotografijų parodos uždarymas ir filmo „Jono Meko antologija“ peržiūra
Liepos 26 d. ( antradienį) 17 val. parodos uždarymo proga – išskirtinis renginys viešojoje bibliotekoje: „Semeniškių idiles“ pristatys pats jos sumanytojas ir kuratorius Tomas Ivanauskas, vyks filmo „Jono Meko antologija“ peržiūra, kuriame garsusis naujojo Amerikos kino pradininkas pasakoja savo biografiją, išdėsto kūrybinius kredo, požiūrį į avangardinį ir holivudinį kino meną, betarpiškose eseistinėse išpažintyse “kamerai” mąsto apie amžinąsias žmogiškąsias vertybes. Filme susitiksime ir su Jono Meko avangardinių eksperimentų bendražygiais – Salvadore Dali, John’u Lenon’u, Yoko Ono bei antiakademinio-antimeninio judėjimo FLUXUS pradininku Jurgiu Mačiūnu. Filme gausu paties Jono Meko citatų, atspindinčių jo gyvenimo kelią bei kinematografinius ieškojimus. Mačiusieji šį filmą teigia, kad jame yra visa Meko esmė ir jeigu kyla klausimas, kokį filmą žiūrėti, norint jį pažinti, patartina pradėti būtent nuo šio. Filmo režisierius Vytautas V. Landsbergis dalinasi savo prisiminimais ir įžvalgomis: „Jonas Mekas mūsų namuose, kai aš buvau jaunas ir tik pradėjau domėtis ir kažką skaitinėti, buvo mitas. Visų pirma, visa išeivių literatūra buvo šiek tiek uždrausta ir jeigu kažką iš ten gaudavai, tai žiūrėjai kaip į tam tikrą antisovietinį judesį literatūroje. Ir, aišku, tėvukas nemažai pasakojo apie savo draugą klasioką Jurgį Mačiūną, kuris Niujorke krečia visokius pokštus ir jie ten draugauja su tokiu Jonu Meku. Aš skaičiau Meko poeziją. Tai hipnotizavo. Buvo visiškai aišku, kad tas žmogus yra kažkas tokio, ką kada nors gyvenime jeigu sutikčiau, tai būtų fantastika. Ir paskui gyvenime taip ir nutiko. <…> 1989 metais atskrendu į Niujorką ir žiūriu – vaikšto Mekas su kamera. Man tai ten kojos pradėjo virpėti, drebėti… Supratau, kad jeigu Dievas nužengė į žemę, tai maždaug kažkaip taip turėtų jaustis koks nors netikėlis jį pamatęs. Jis man buvo labai reikšmingas žmogus.“ Maloniai kviečiame ateiti, draugus atsivesti ir pabūti. Pasimėgauti paties Jono Meko balsu ir, tarp blausių su subtiliomis prabėgusių gyvenimų nuotrupomis fotografijų, pajusti poetą, filmininką Meką, lyg nepažintą draugą. Juk Jono Meko gyvenimo filosofija byloja, kad viskas sukasi apie santykius: bendravimą, lengvą žaidimą, akimirkos nuostabą, bičiulystę, o menas – jau tik po to.
Parodos sumanytojas ir kuratorius – Tomas Ivanauskas. Parodą organizuoja Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Parodos partneris – Jono Meko vizualiųjų menų centras. Už fotografijas dėkojame Antano Sutkaus fotografijų archyvui, Algimantui Kunčiui, Tomui Kapočiui, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Lietuvos centriniam archyvui, Maironio lietuvių literatūros muziejui, Sebastianui Mekui, Hollis Melton.a