Skulptūra „Žvejo dukros“

1982. gadā kopās, pie Svēto ostas vārtiem, uzstādīta iespaidīga 4 metrus augsta skulpturāla kompozīcija „Žvejo dukros” – trīs garu matu meitenes, kas skatās uz jūru un gaida no zvejas atgriežamies tēvu.
Autore – Zuzana Pranaitytė. 2016. gada laikrakstā „Lietuvos rytas” rubrikā „Bendraukime” publicēts raksts, kas atklāj, ka 1982. gadā kāpās uzceltajam mākslas darbam ir arī cita puse. Skulptūras autores Zuzanos Pranaitytės dukterėčia Lina Wahl, gyvenanti užsienyje, redakcijai papasakojo, kad teta jai atskleidė, jog skulptūra „Žvejo dukros“ – visai ne žvejo dukros, o trys Baltijos valstybės, nurodė, kad Lietuva viduryje. Valstybės žiūri į Vakarus, ieškodamos pagalbos, vaduojantis iš sovietų okupacijos. Šventosios kopose stovinti skulptūra – kūrinys, iš autorės pareikalavęs daugiausia jėgų. Pasak jos dukterėčios, tetai netgi devynis kartus reikėjo daryti jo eskizą. „Es atceros, kā tante zīmēja „Zvejnieka meitas” skices. Tantes darbnīcā pie Vilneles to bija daudz. Man patika tur būt. Būdama pusaudze, es pozēju tantei, kad viņa veidoja šīs skulptūras. Es stāvēju uz sastatnēm, bet tante veidoja „meitu” kājas, pirkstus. Man deva šiek tiek molio, kad nenuobodžiaučiau. Tada jas vežė į tuometinį Leningradą, kur jos buvo išlietos iš metalo”, – pasakojo moteris.