Šventosios uostas

Apie Šventosios uostą žinių galima rasti nuo XVII a. kai anglų pirkliai, vadovaujami Ričardo Borinio, norėdami įsikurti Šventojoje, kreipiasi į Respublikos valdovą Joną Sobieskį.

Tam valdovas pritarė ir davė leidimą.

Valdovo tikslas aiškus – pasiekti, kad dideli užsieniečių prekybiniai laivai galėtų įplaukti į iki šiol neprieinamą uostą ir ten prekiautų.

R. Boriniui su kompanionais leidžiama apsigyventi Palangoje, statydintis namus, prekiauti, o svarbiausia – įrengti uostą prie Šventosios upės.

Jau tada buvo svarstomos uosto perspektyvos: gamtinės sąlygos nesančios tinkamos uostui rengti:

seklumos prieš Šventosios žiotis, audrų metu nešamas smėlis užpiltų farvaterį, nepadėtų nė molai.

Tačiau anglų pirkliai nuo 1679 m. apsižiūrėjo,

ištyrė prekybos ir uosto kūrimo galimybes ir ėmėsi konkrečių darbų.

Deklaravus, kad uostamiestis negali būti be gyventojų, o šie be savivaldos, anglams leidžiama kurti miestą – Janmarienburgą, jam suteikiama Magdeburgo teisė, t.y. savivalda.

Įvežamos prekės buvo druska, gelumbė, šilkas, vynas, tabakas, Svarbiausia eksporto prekė – grūdai.

Dar galėjo būti vežami per uostą vaškas, medus, odos, taip pat miško medžiagos perdirbimo produktai.

Prekes anglai gabeno savais, ne frachtuotais laivais.

Be to, jie bus ėmę Šventojoje – Janmarienburge patys statyti jūros laivus.

Tačiau anglų pirklių bendrovė, kaip konkurentė, kėlė susirūpinimą Baltijos jūros uostų ir šalių, 

kuriuose šie uostai buvo, vyriausybėms, tad buvo stengiamasi uostą sužlugdyti.

Kilus nesutarimams ir su Respublikos valdovu, 1698 m. anglų pirklių Janmarienburge jau nebuvo girdėti.

1701 m. prasidėjus Šiaurės karui, švedai akmenimis ir smėliu užvertė Šventosios uostą.

1705 m. Varšuvos sutartyje tarp Švedijos ir jos statytinio Respublikoje Stanislovo Leščinskio yra straipsnis,

 kuriuo visiškai uždaromas uostas prie Palangos. Išsikėlus anglams, Šventosios miestelėnams sumažėjo darbo. XVIII a. Šventoji vadinama kaimu.

Viltis atstatyti Šventosios uostą ruseno visada. Jau XVIII a. buvo teikiami įvairūs uosto atstatymo projektai. 1891 m. įsteigta pirmoji Lietuvoje jūros mokykla.

1923-1925 m. pradėti uosto atstatymo darbai, pritaikant daugiausia žvejams.

1939-1940 m. buvo tvarkomi pietinis ir šiaurinis molas.

Tačiau didelės gramzdos laivai į šį uostą negalėdavo įplaukti, kadangi smėlis užnešdavo uosto vartus.

Didesniu uostu Šventoji taip ir netapo.

Po karo uosto teritorija priklausė žvejybos ūkiui „Pajūris“. 2011 m. birželio 11 d. Šventosios uostas atidarytas, 2018 m. perduotas Palangos miesto savivaldybei.

Palangos m., Palangos m. sav. (Šventoji)